Vertė Urtė Neniškytė.
Rašalų, keičiančių spalvą priklausomai nuo pH, ruošimas iš vaisių ir daržovių yra kūrybingas kopūstinio indikatoriaus eksperimento variantas.
Ilgą laiką prieš atsirandant sintetiniams dažams ir pigmentams, gaminant paprastus, bet veiksmingus dažus buvo naudojami gamtiniai produktai (kaip aprašyta Farusi, 2012) – mes vis dar galime juos pamatyti priešistorinių ir išnykusių civilizacijų piešiniuose. Šie gamtiniai dažai gali būti mineralinės kilmės arba iš augalų ekstraktų; šioje užduotyje dėmesį sutelksime į tam tikrą augalų, turinčių antocianinų (ACY, 1 paveikslas), grupę.
Gamtiniai dažai dažnai yra ne tokie stabilūs kaip dauguma sintetinių dažų, jie keičia spalvą arba suyra veikiami aukštos temperatūros, šviesos, pH pokyčių ir oksiduojančių medžiagų. Dėl to juos galima įdomiai pritaikyti pamokose: dirbdami su pradinukais mes antocianinus panaudojome kaip dažiklius ruošdami į pH reaguojantį rašalą.
Antocianinai yra organiniai junginiai, dėl kurių įvairių vaisių ir daržovių rūšių žiedai, vaisiai, lapai ir šaknys nusidažo oranžine, raudona, violetine, mėlyna ar beveik juoda spalva. Antocianinų molekulėje yra žiedinių struktūrų, kurios sugeria šviesą ir taip veikia tarsi apsauga nuo saulės, mažinanti saulės poveikį augalo ląstelėms. Šviesa, kuri dėl savo bangos ilgio nėra sugeriama antocininų, yra atspindima ir todėl žiedai ar vaisiai atrodo spalvoti. Šios spalvos taip pat pritraukia apdulkinančius vabzdžius ir sėklas paskleidžiančius gyvūnus ir todėl yra svarbios augalų dauginimuisi.
Antocianinų tirpalas keičia savo spalvą priklausomai nuo terpės pH, todėl gali būti naudojamas kaip gamtinis pH indikatorius (2 paveikslas). Paprastai antocianinai yra raudonos spalvos rūgštiniuose tirpaluose ir mėlynos spalvos šarminiuose tirpaluose, tačiau galimos ir kitos spalvos, priklausomai nuo pH ir konkretaus antocianino bei jo šaltinio. Taip yra todėl, kad pridėjus ar pašalinus vandenilio jonus (H+) keičiasi pigmento molekulės struktūros elektroninės savybės ir dėl to pasikeičia pigmento sugeriamos šviesos bangos ilgis. Ši savybė suteikia mums galimybę pritaikyti augalų ekstraktus nustatant namų apyvokos priemonių pH ir rūgščių/bazių titravimo pabaigos tašką, kaip aprašyta garsiajame kopūstinio indikatoriaus eksperimente (Terci & Rossi, 2002; Rossi & Shimamoto, 2010). Antocianinų spalvų įvairovė taip pat gali būti tyrinėjama ruošiant rašalą tapybai teptukais, antspaudams ar šilkografijai.
Rašalai yra dažų ar pigmentų mišiniai su rišamąja medžiaga, kuri padeda rašalui prikibti prie dažomo paviršiaus. Šios paprastos sudėties mišiniai buvo naudojami tūkstančius metų, tačiau dėl chemijos pažangos ir naujų technologinių alternatyvų šiuolaikiniai rašalai yra žymiai įmantresni, begalinių spalvų variantų ir įvairių savybių, tokių kaip gebėjimas prikibti prie blizgaus popieriaus ar kiaušinio lukšto.
Esminis rašalo komponentas yra medžiaga, suteikianti spalvą – pigmentas arba dažas. Pigmentas yra smulkiai sutrinta kieta medžiaga, netirpstanti rašale ir sudaranti dispersiją, kuri be spalvos papildomai suteikia nepermatomumo, stiprumo bei kitų savybių, o dažais paprastai vadinami junginiai, tirpstantys rašalo terpėje. Mūsų rašale antocianinų ekstraktas yra pigmentas.
Taip paruoštą rašalą galite naudoti su teptukais ar antspaudais arba šilkografijai. Kadangi šis rašalas yra pH indikatorius, jo spalvą galima keisti pridėjus rūgštinių ar šarminių tirpalų. Rūgštinį tirpalą (actą) ar šarminį tirpalą (praskiestą universalų valiklį) galima teptuku užtepti ant popieriaus, nudažyto rašalu, arba galima apšlakstyti piešinius rūgštiniais ar šarminiais tirpalais, kad jie pakeistų savo spalvą. Taip pat galima imituoti nematomą rašalą: rašyti arba piešti bespalviais rūgštiniais ar šarminiais tirpalais ir tuomet išryškinti žinutę apšlakstant antocianinų rašalu. Ant braižybos popieriaus užtepus antocianinų rašalo, piešiniai apdžiūsta per maždaug vieną minutę.
Naudodami rūgštinius ar šarminius tirpalus, laikykitės vietinių saugos taisyklių; gali būti reikalingi apsauginiai akiniai.
Antocianinų ekstraktai yra gamtiniai pH indikatoriai tiek tirpale, tiek ant popieriaus. Spalvos pokytis gali būti paaiškintas sąveika tarp antocianinų molekulių ant rašalu impregnuoto popieriaus ir acto rūgšties ar universalaus valiklio šarmų.
Rašalo spalva pokytis siejamas su chemine pusiausvyra (supaprastintai pavaizduota 2 paveiksle). Antocianinai yra organiniai junginiai, turintys keletą pakaitų, kurie gali prisijungti ar prarasti H+ joną, priklausomai nuo tirpalo pH, ir taip sudaryti skirtingų spalvų tirpalus. 2 paveiksle pateiktos trys pagrindinės spalvos, kadangi su antocianinų dažais buvo naudojamos trys terpės: rūgštinė, neutrali ir šarminė. Naudojant skirtingų pH tirpalus galima palyginti skirtingų dažų savybes.
Jaunesni vaikai (iki 11 metų amžiaus) gali naudoti antocianinų rašalą piešimui ir dažymui. Vyresni vaikai (nuo 11 metų) arba prižiūrintys suaugusieji gali naudoti actą (rūgštį) arba praskiestą valiklį (šarmą), kad pakeistų piešinį ir įtrauktų grupę į diskusiją. Galite lengvai pakeisti šio preparato sudėtį ir taikymo būdus, jam nereikalingi toksiniai reagentai, jį naudojant nesusidaro atliekų, kurias reikėtų apdoroti prieš išmetant.
Pagrindinis šios smagios užduoties tikslas yra sužadinti smalsumą, tačiau šie nuo pH priklausomi rašalai gali būti ruošiami iš bet kokių vaisių ar daržovių, turinčių antocianinų, todėl juos galima pritaikyti tarpdalykiniams užsiėmimams, kuriuose švietimas apie aplinkos apsaugą yra derinamas su vietinėmis vertybėmis. Ruošdami šiuos rašalus galite aptarti gamtą, aplinką, bioįvairovę ir racionalų jų naudojimą, išgaunant norimus produktus.
Autoriai dėkoja San Paulo tyrimų fondui (FAPESP) už finansinę paramą.